pastauninkas

×pastauniñkas (-nỹkas Šl) (brus. пacтaўнiк) sm. (2) 1. Kv, Krtn, Yl, Vvr aptvertas plotas gyvuliams pasiganyti: Pastauniñkas aptvertas su mišku gyvuoliams J. Karves į pastauniñką suvariau, o veršius į kūtę Brs. Kad nenori piemens samdyti, apsitverk pastauniñką Plt. Nujok arklius į pastauninką Sd. 2. didysis tvartas: Stačiai pastaunỹkan invažiav[o] Dglš.